{"id":668,"date":"2025-02-07T17:45:30","date_gmt":"2025-02-07T15:45:30","guid":{"rendered":"https:\/\/petrone.lt\/?post_type=pamastymai&p=668"},"modified":"2025-10-24T11:08:35","modified_gmt":"2025-10-24T08:08:35","slug":"stiprybe-is-vidaus-tekstas-apie-psichologini-atsparuma","status":"publish","type":"pamastymai","link":"https:\/\/petrone.lt\/en\/pamastymai\/stiprybe-is-vidaus-tekstas-apie-psichologini-atsparuma\/","title":{"rendered":"Stipryb\u0117 i\u0161 vidaus. Tekstas apie psichologin\u012f atsparum\u0105."},"content":{"rendered":"

Kol \u017emogus pats veikdamas ir kent\u0117damas dalyvauja santykyje, tol jis yra laisvas ir k\u016brybingas (Buber, 1998).<\/em><\/p>\n

Gyvenime netr\u016bksta netik\u0117tum\u0173, i\u0161\u0161\u016bki\u0173, kartais streso, sukr\u0117tim\u0173 ar kan\u010dios. Ta\u010diau kiekvienas turime savyje tai, kas padeda \u012fveikti \u0161iuos sunkumus ar netgi mus sustiprina sunkum\u0173 akivaizdoje \u2013 tai m\u016bs\u0173 psichologinis atsparumas. \u0160iame tekste noriu pasidalinti mintimis apie tai, kaip galime puosel\u0117ti ir stiprinti \u0161\u012f svarb\u0173 geb\u0117jim\u0105.<\/p>\n

Atsparumas \u2013 tai kintanti (dinami\u0161ka) geb\u0117jim\u0173 visuma, kuri padeda mums palankiai ir pozityviai prisitaikyti prie \u012fvairi\u0173 sud\u0117ting\u0173 aplinkybi\u0173. Jis leid\u017eia mums i\u0161vengti, suma\u017einti arba \u012fveikti \u017ealing\u0105 poveik\u012f situacijose, kurios sukelia stres\u0105, nerim\u0105 ar \u012ftamp\u0105; taip pat i\u0161gyventi nelaimes, gr\u0117smes ar sukr\u0117timus [4]. Be to b\u016bdami atsparesni mes prisitaikome prie kintan\u010di\u0173 aplinkybi\u0173 ir kiekvienai gyvenimo situacijai pasirenkame toki\u0105 savo reakcij\u0105, kuri ten geriausiai tinkama.<\/p>\n

Pagalvokite, kaip \u012fveikiate gyvenimo etapus, kuomet: susikaupia daug darb\u0173, reikalaujan\u010di\u0173 skubaus J\u016bs\u0173 d\u0117mesio bei sprendim\u0173; susiduriate su dideliu i\u0161\u0161\u016bkiu, pareikalaujan\u010diu i\u0161 J\u016bs\u0173 daug j\u0117g\u0173 ir k\u016brybi\u0161kumo; patiriate asmenini\u0173 santyki\u0173 kriz\u0119, netik\u0117tus finansinius sunkumus ar atsiduriate savo ar artimojo ligos akivaizdoje. Kaip jau\u010diat\u0117s ir kaip reaguojate tokiose situacijose? Kur savyje ie\u0161kote atramos ir resurs\u0173? Atsparumas \u2013 tai m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 geb\u0117jimas \u0161ioje dirgikli\u0173 gausoje savimi pasir\u016bpinti. \u0160iame tekste daugiau apie tai, k\u0105 galime padaryti d\u0117l sav\u0119s, kad jaustum\u0117m\u0117s atsparesni prisitaikyti arba atsistatyti, kai aplink mus vyksta \u012fvykiai, keliantys stres\u0105 bei \u012ftamp\u0105. Vis tik svarbi viena detal\u0117 \u2013 esame skirtingi ir kiekvienas atrandame geriausiai veikian\u010dius b\u016bdus.<\/p>\n

I\u0161laikyti balans\u0105 tarp r\u016bpes\u010dio savimi ir r\u016bpes\u010dio kitais<\/strong><\/p>\n

Dalis m\u016bs\u0173 atsparumo slypi geb\u0117jime matyti savo gyvenim\u0105 kaip prasming\u0105. Da\u017enai \u0161i\u0105 prasm\u0119 randame per asmenin\u012f ar profesin\u012f \u012fsipareigojim\u0105 \u2013 \u0161eimoje, darbe, visuomenin\u0117je, mokslo ar menin\u0117je veikloje. Ta\u010diau \u0161iai prasmei reikalingas balansas. Kalbant apie balans\u0105, turime atsi\u017evelgti \u012f visas jo sudedam\u0105sias dalis.<\/p>\n

Streso tyrim\u0173 pradininkas vengras Hansas Selye (1907-1982) teig\u0117, kad daugumai \u017emoni\u0173 nepatinka nei streso tr\u016bkumas, nei jo perteklius. Tod\u0117l kiekvienas, nepaisant pasirinktos veiklos, turi gerai pa\u017einti save ir atrasti tok\u012f streso lyg\u012f, kuris jam teikt\u0173 did\u017eiausi\u0105 komfort\u0105. Nepavykus to padaryti, \u017emogus rizikuoja kent\u0117ti arba d\u0117l nuobodulio ir nei\u0161sipildymo, nerad\u0119s tinkamos veiklos, arba d\u0117l nuolatinio pervargimo.
\nViena vertus, kai esame \u012fsitrauk\u0119, susikoncentrav\u0119 \u012f tai, kas mums \u012fdomu, kartu galime patirti ir tam tikro nerimo ar streso, kuris paskatina m\u016bs\u0173 k\u016brybingum\u0105 ir energij\u0105 sud\u0117tingoms u\u017eduotims spr\u0119sti. \u017dmogui neretai reikalinga patirti tam tikr\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 darbe ir gyvenime, nes tai skatina augim\u0105, vystym\u0105si ir pasitenkinim\u0105 savimi, kai savo j\u0117gomis \u012fveikiame nelengvas u\u017eduotis.<\/p>\n

Kita vertus, po \u012fdomaus savo sud\u0117tingumu ir i\u0161\u0161\u016bkiais etapo yra reikalingas laikas, kur\u012f paskiriame atsistatyti \u2013 tai rei\u0161kia savo b\u016bdu pails\u0117ti. M\u016bs\u0173 atsparumas reikalauja i\u0161laikyti balans\u0105 tarp geb\u0117jimo u\u017emegzti ry\u0161\u012f su kitais, k\u016brybingai ir aktyviai atlikti savo darb\u0105 ar kit\u0105 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 kupin\u0105 veikl\u0105, kuri teikia augimo, savo galios patyrimo d\u017eiaugsm\u0105,, ir geb\u0117jimo atsitraukti nuo u\u017eduo\u010di\u0173 (net labai \u012fdomi\u0173), r\u016bpintis savimi bei skirti laiko poilsiui.<\/p>\n

Atpa\u017einti savo jausmus ir jais pasitik\u0117ti<\/strong><\/p>\n

S\u0105moningas \u017emogus \u017eino, k\u0105 daro, kaip tai daro, kokias turi alternatyvas ir supranta, kad jis pats pasirenka, kaip elgtis \u012fvairiose situacijose [2]. Atsparumui labai svarbu pasitik\u0117ti savo emocijomis, nes jos suteikia reik\u0161m\u0119, form\u0105 ir krypt\u012f viskam, k\u0105 darome. Pirmiausia apie emocijas mums signalizuoja veido ir k\u016bno raumenys, kurie siun\u010dia pirmuosius poj\u016b\u010dius ir signalus. Emocijos savaime n\u0117ra nei geros, nei blogos \u2013 jos tiesiog egzistuoja ir turi savo paskirt\u012f. J\u0173 pagrindin\u0117 funkcija \u2013 atkreipti m\u016bs\u0173 d\u0117mes\u012f ir informuoti apie tai, kas mums svarbu: kas mus sudomina, kada atsiranda svarbus poreikis arba tro\u0161kimas.Pavyzd\u017eiui, li\u016bdesys gali liudyti apie netekt\u012f arba tr\u016bkum\u0105 \u2013 li\u016bdime, kai prarandame ka\u017ek\u0105 brangaus. I\u0161g\u0105stis prane\u0161a apie pajust\u0105 gr\u0117sm\u0119 ar pavoj\u0173 ir mobilizuoja k\u016bn\u0105, kad gal\u0117tume gintis arba sprukti. Pyktis signalizuoja apie neteisyb\u0119, gr\u0117sm\u0119 prarasti tai, kas mums priklauso, arba pa\u017eeistas ribas. D\u017eiaugsmas kyla, kai pasiekiame ar gauname tai, kas mums labai svarbu ir ko siek\u0117me \u2013 tai mus patenkina.<\/p>\n

\u0160ios ir kitos emocijos padeda mums suprasti, k\u0105 mums rei\u0161kia aplink mus vykstantys \u012fvykiai. Tas pats \u012fvykis gali sukelti skirtingas emocijas \u2013 vieni gali juo d\u017eiaugtis, kiti i\u0161sig\u0105sti ar supykti. Sunkumai prasideda tada, kai susipainiojame savo jausmuose ir negalime j\u0173 atpa\u017einti arba kai jau\u010diame tam tikrus poj\u016b\u010dius, bet nesugebame j\u0173 susieti su konkre\u010diu \u0161altiniu, \u012f k\u0105 dabar reaguojame.
\nSvarbu leisti sau jausti bet kokius jausmus, kurie kyla. Kartais, paradoksalu, bandymas u\u017edrausti sau jausti nemalonius jausmus tik pablogina situacij\u0105 \u2013 tampame dar irzlesni, \u012fsitemp\u0119 ir prie\u0161i\u0161ki. Net jei jau\u010diate pavyd\u0105, susierzinim\u0105, li\u016bdes\u012f ar vieni\u0161um\u0105, tai vis tiek yra j\u016bs\u0173 patirtys \u2013 leiskite joms pab\u016bti. Galb\u016bt pri\u0117mimas ir kantryb\u0117 su visais savo jausmais taps vienu i\u0161 b\u016bd\u0173 sustiprinti atsparum\u0105.
\nKartais jausmai nepasiduoda kalbiniam apib\u016bdinimui \u2013 tiesiog pritr\u016bksta \u017eod\u017ei\u0173, norint juos tiksliai i\u0161reik\u0161ti. Tokiais atvejais gali b\u016bti prasminga i\u0161reik\u0161ti ir i\u0161gyventi jausmus per ma\u017eiau tiesioginius b\u016bdus, tokius kaip metaforos, pie\u0161iniai, jud\u0117jimas, buvimas gamtoje ar kiti k\u016brybiniai i\u0161rai\u0161kos b\u016bdai. Tai leid\u017eia giliai jausti ir suprasti savo emocijas be poreikio jas \u012fprasminti \u017eod\u017eiais.<\/p>\n

Stipr\u016bs santykiai.<\/strong><\/p>\n

Vienas nat\u016braliausi\u0173 b\u016bd\u0173 geriau pa\u017einti savo jausmus ir reakcijas yra kalb\u0117jimasis su tais, kuriais pasitikime. Dalijimasis savo gyvenimo istorija padeda sul\u0117tinti mintis ir geriau \u012fsis\u0105moninti savo emocijas, reakcijas bei mintis. Smalsiai dom\u0117damiesi savo poj\u016b\u010diais ir jausmais, taip pat jautriai steb\u0117dami kit\u0173 \u017emoni\u0173 emocijas, mes kuriame ry\u0161\u012f su kitais. \u0160ie ry\u0161iai yra labai svarb\u016bs m\u016bs\u0173 psichologiniams atsparumui, mat esame atsparesni, kai gebame u\u017emegzti ir palaikyti prasmingus santykius su bent vienu kitu \u017emogumi.<\/p>\n

Pasir\u016bpiti k\u016bnu.<\/strong><\/p>\n

Kartais, kai labai \u012fsitraukiame \u012f kasdienius r\u016bpes\u010dius ir aktyv\u0173 veikim\u0105, galime nepasteb\u0117ti savo k\u016bno poreiki\u0173. Ta\u010diau m\u016bs\u0173 atsparumui ypatingai svarbus sveikas ir stiprus k\u016bnas. Reguliarus, sveikas ir skanus maistas, pakankamas miegas ir fizinis aktyvumas yra b\u016btini, jei norime b\u016bti atspar\u016bs ir grei\u010diau atsistatyti po patirt\u0173 sukr\u0117tim\u0173 ar streso.
\nMiegas yra esminis m\u016bs\u0173 fizinei ir emocinei savijautai. Nepakankamas miegas gali sukelti nuovarg\u012f, perdegim\u0105 ir silpninti m\u016bs\u0173 k\u016bn\u0105. Miego stygius tampa \u012ftampos \u0161altiniu, trikdo m\u016bs\u0173 geb\u0117jim\u0105 susikaupti ir da\u017enai lemia padid\u0117jus\u012f nerim\u0105, agresij\u0105 ar li\u016bdes\u012f [4]. Miegas turi tiesiogin\u012f poveik\u012f m\u016bs\u0173 emocinei pusiausvyrai, tod\u0117l tinkamai nei\u0161simiegoj\u0119 galime grei\u010diau ir intensyviau reaguoti \u012f dirgiklius \u2013 jaustis irzlesni, nervingesni arba nusimin\u0119.<\/p>\n

Kiek laiko reikia miegoti? Atsakymas priklauso nuo kiekvieno \u017emogaus, ta\u010diau idealu, jei galime pabusti be \u017eadintuvo \u2013 tai \u017eenklas, kad k\u016bnas gavo pakankamai poilsio. Galime rasti daugyb\u0119 patarim\u0173, kaip pagerinti miego kokyb\u0119, ta\u010diau svarbiausia yra pasirinkti tuos, kurie geriausiai tinka mums. Kai kurie da\u017eniausiai rekomenduojami miego higienos principai yra \u0161ie: A. Pastovus miego ir k\u0117limo laikas \u2013 eiti miegoti ir keltis kasdien tuo pa\u010diu metu, kad k\u016bnas prisitaikyt\u0173 prie nuolatinio ritmo. B. Vakaro ritualai \u2013 svarbu atsipalaiduoti bent 30\u201360 minu\u010di\u0173 prie\u0161 mieg\u0105, atsisakant ekran\u0173 \u0161viesos, apsirengiant patogiais drabu\u017eiais ir pasinaudojant \u0161ilto du\u0161o ar vonios malonumais, kad nuramintume k\u016bn\u0105 ir prot\u0105. C. Miegamojo aplinka \u2013 sukuriant komforti\u0161k\u0105 miegam\u0105j\u0105 aplink\u0105 (tinkama temperat\u016bra, tamsa ir tyla), bus lengviau atsipalaiduoti ir u\u017emigti.<\/p>\n

Svarbiausia yra atrasti, kas tinka mums asmeni\u0161kai. Kiekvienas \u017emogus turi savo b\u016bd\u0105, kaip r\u016bpintis savo k\u016bnu, kad b\u016bt\u0173 geriausiai pails\u0117j\u0119s ir i\u0161simiegoj\u0119s pagal savo gyvenimo s\u0105lygas ir galimybes. K\u016bno prie\u017ei\u016bra yra neatskiriama atsparumo dalis, nes tik gerai pails\u0117j\u0119 ir sveiki galime susidurti su i\u0161\u0161\u016bkiais ir pasiekti savo tikslus.<\/p>\n

Kiekvienas \u012fkv\u0117pimas ir i\u0161kv\u0117pimas yra r\u016bpestis m\u016bs\u0173 k\u016bnu. Jei mokysim\u0117s kv\u0117puoti s\u0105moningai, gal\u0117sime pasteb\u0117ti, kaip kv\u0117pavim\u0105 galime pasitelkti \u012fvairiose situacijose \u2013 kai norime nurimti, pasijusti stabiliau ar, pavyzd\u017eiui, u\u017emigti. Kv\u0117pavimas yra galingas \u012frankis, padedantis atkurti vidin\u0119 pusiausvyr\u0105 ir sustiprinti atsparum\u0105 stresui.<\/p>\n

Pasidalinsiu paprastu kv\u0117pavimo pratim\u0173, kuris gali pad\u0117ti, kai norite nuraminti savo prot\u0105 arba sustiprinti ry\u0161\u012f su savo k\u016bnu. \u0160\u012f pratim\u0105 galima atlikti bet kada, kai norite sustoti ir atsiremti \u012f savo kv\u0117pavim\u0105, kad susigr\u0105\u017eintum\u0117te emocin\u0119 pusiausvyr\u0105 [1].
\nKv\u0117pavimo pratimas: Sutelkus d\u0117mes\u012f, kelet\u0105 kart\u0173 l\u0117tai \u012fkv\u0117pkite ir i\u0161kv\u0117pkite. Steb\u0117kite, kok\u012f poveik\u012f \u0161is l\u0117tas, d\u0117mesingas kv\u0117pavimas turi j\u016bs\u0173 k\u016bnui. Kuo ilgiau i\u0161kv\u0117psite or\u0105, tuo grei\u010diau pasteb\u0117site k\u016bno atsipalaidavim\u0105. Bandykite \u012fkv\u0117pti or\u0105 \u012f pilv\u0105, l\u0117tai ir giliau, o po to i\u0161kv\u0117pti or\u0105 iki paskutin\u0117s akimirkos, kol jausite, kad visi\u0161kai i\u0161kvepiate. Po to akimirk\u0105 lukterkite prie\u0161 v\u0117l \u012fkv\u0117pdami. \u0160\u012f pratim\u0105 kartokite kelis kartus ir pasteb\u0117kite, kaip jis veikia j\u016bs\u0173 k\u016bn\u0105 ir prot\u0105.<\/p>\n

Papildomas patarimas: Jei jau\u010diate, kad kv\u0117pavimas pasidaro per daug seklias, pabandykite sutelkti d\u0117mes\u012f \u012f pilvo jud\u0117jim\u0105 \u2013 l\u0117tas ir gilus kv\u0117pavimas pad\u0117s aktyvuoti atsipalaidavimo reakcijas ir suma\u017einti \u012ftamp\u0105.<\/p>\n

****<\/strong><\/p>\n

Psichologinis atsparumas yra geb\u0117jimas prisitaikyti ir \u012fveikti gyvenimo sunkumus, i\u0161laikant pusiausvyr\u0105 ir k\u016brybi\u0161kum\u0105 net ir sunkiomis akimirkomis. Tai dinami\u0161kas procesas, kuriame svarbu atpa\u017einti savo jausmus, r\u016bpintis savo k\u016bnu, u\u017emegzti stiprius santykius ir rasti pusiausvyr\u0105 tarp r\u016bpes\u010dio savimi ir kitais.<\/p>\n

R\u0117miausi \u0161iais tekstais:<\/em><\/span>
\n1. Bessel Van der Kolk, The body keeps the score, 2020
\n2. Joyce Phil ir Sills Charlotte, Skills in Gestalt, 2018
\n3. Pascal Ide, Perdegimo sindromas. Geb\u0117jimo duoti liga, 2018
\n4. Thomas M. Skovholt, The Resilient Practitioner, 2001<\/p>","protected":false},"featured_media":657,"template":"","class_list":["post-668","pamastymai","type-pamastymai","status-publish","has-post-thumbnail","hentry"],"acf":[],"meta_box":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/petrone.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pamastymai\/668"}],"collection":[{"href":"https:\/\/petrone.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pamastymai"}],"about":[{"href":"https:\/\/petrone.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/pamastymai"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/petrone.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/657"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/petrone.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=668"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}